Užuolaidos - lyg meno kūriniai
 

Oksana LAURUTYTĖ

Jei ne smalsus kaimynas, šiaulietė dizainerė Ramutė Stakėnienė greičiausiai nebūtų ėmusis dar vienos srities, kur panaudoti savo mėgiamą kūrybą - tapybą ant šilko. Persirenginėdama savo miegamajame prieš veidrodį, menininkė pajuto smalsų kaimyno žvilgsnį ir pagalvojo apie užuolaidų būtinybę. Taip ir gimė mintis užuolaidas savo kambariui nutapyti. Dabar tapytų užuolaidų įsigeidė daug Ramutės draugių.

Naujoji dizainerės Ramutės Stakėnienės kūryba – ant šilko tapytos užuolaidos. Dizainerė jau yra tapiusi ant šilko drabužių (šalių, suknelių).
Rolando PARAFINAVIČIAUS ("L. T.") nuotr.

Nuo kaimyno "kaltės" prie kaimynės

"Tapyti užuolaidas mintis kirbėjo seniai. Tik menininkas savo idėja "pastojęs" turi ją kaip būsimą kūdikį išnešioti, subrandinti ir reikia išorinio ar vidinio stimulo tai minčiai įgyvendinti. Kaimyno žvilgsnis į mano langus ir buvo tas stimulas imti tapyti užuolaidas", - nusijuokia Ramutė.

Todėl, sulaukusi stimulo, ji ir palinko prie šilku aptraukto rėmo ir nusitapė užuolaidas savo miegamajam. Užuolaidos atkartojo lovatiesės ir naktinių užuolaidų motyvus, tačiau menininkė dar ant šilko nusipiešė paveikslą ir pakabino virš lovos.

Užuolaidomis savo kambariui Ramutės kūryba nesibaigė, priešingai - įsibėgėjo, tik dabar jau ne dėl kaimyno, o dėl kaimynės "kaltės". Mat pas menininkę užsukusi kaimynė pakvietė pasižiūrėti, kaip atrodo jos naujoji virtuvė su "iškirstu" iki žemės langu. Kadangi Ramutė tokį patį sumanymą pati brandina, nuėjo pas kaimynę. "Persikų spalvos sienos, persikų spalvos spintelės, pamaniau, kad čia labai tiktų užuolaidos su aguonomis, ir tą minti pasakiau garsiai", - pasakoja Ramutė.

Mintis tapo kūnu, nes kaimynė dėl šios idėjos visą naktį negalėjo akių sumerkti. Tik ji nežinojo, iš kur tokias užuolaidas gauti. O Ramutė žinojo. Juk ji jas gali nutapyti. Ir nutapė. Tačiau kaimynei nutapytos užuolaidos bei nutapyto paveikslo ji neatidavė. Meno kūrinys buvo per daug monumentalus virtuvei ir jį Ramutė išvežė į parodą Kaune. Ten, tekstilės galerijoje "Balta", užuolaidos ir paveikslas eksponuojami jau visą mėnesį.

O kaimynei Ramutė nutapė kitą užuolaidą - taip pat su aguonomis. Tada jau ketino imtis tapybos ant šilko darbų kitiems savo namų langams, tačiau nespėjo. Tapytų užuolaidų užsimanė jos labai gera draugė. Ramutė palinko ties jomis - ant šilko nutapė bambuko motyvus.

Dirba neatsitraukdama

Ramutė sako, kad kūryba ant šilko ją labai išvargina. Juk palinkus ties šilku aptrauktu rėmu reikia būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Be to, nuo darbo kūrėja nesitraukia kelias paras. Palikti nebaigto darbo rytojui ji negali, nes kitą dieną tapumo maniera gali skirtis. Todėl pradėtą darbą ji baigia tik su trumpomis poilsio pertraukomis, nesvarbu kiek dienų jį tenka kurti.

Ramutė sako, kad pabaigusi užuolaidą draugei ims tapyti užuolaidas ir paveikslus savo namams. Ji jau sumanė nusipiešti širmas svetainės langams paukščių motyvais. Širma bus iš 16 stumdomų dalių, sustūmus vieną permatomą už kitos bus galima sukurti vis kitokius paveikslus. "Vaizdai tuomet atrodo trimačiai. Mane tai labai žavi", - sako kūrėja, ir tęsia, kad žmonės nelabai įsivaizduoja, kokį grožį galima susikurti namuose, tik tam reikia pakelti akis ir pamatyti pasaulį, pamatyti, kaip gyvena kiti, kas jau yra sukurta. Ji apmaudžiai kalba, kad daugelis žmonių nevaikšto į parodas, namus dekoruoja kaip patys išmano, nujaučia.

"Tapytos užuolaidos - tekstilės meno kūriniai ant langų, paveikslai lange. Mano kūriniai skirti tiems, kurie vaikšto į parodas, kurie perka paveikslus, o ne reprodukcijas. Tokiems žmonėms ir skirti mano darbai", - aiškina Ramutė.

Ramutė mano, kad namų šeimininkai, neteisingai pasirinkdami užuolaidas, sugadina ir patį geriausią interjerą. Pasirenka per sunkų audinį, per daug perkrauna ir langas tampa kičinis, tarsi scena. "Visa tekstilė namuose turi derėti: užuolaidos, kilimai, servetėlės, baldų gobelenas ir kita", - sako menininkė.

Pano priešpirčiui Ramutė sukūrė ir nutapė pati, dekoravo stiklo akmenėliais ir oranžiniais kompaktiniais diskais.
Rolando PARAFINAVIČIAUS ("L. T.") nuotr.

Kai kuria, apie dulkes negalvoja

Ramutė prisipažįsta, kad ji ant savo moteriškų pečių tempia visą buitį namuose ir viena galvoja, kaip atrodys jos namai. Nes sutuoktinis kantri dainininkas Virgis Stakėnas gyvena muzika. Jis turi savo darbo kambarį, kur kuria ir kur sudėta galybė suvenyrų ir apdovanojimų. "Į tą kambarį aš einu pas Virgį į svečius. Pasakiau, kad tegul pats dulkes nuo savo statulėlių valosi", - nusišypso moteris.

Ramutė sako, kad jos vyrui visai nereikia didelių namų, daugiau nei būtina kambarių, o jai - reikia. Nes abiejų menininkų kūrybinės laboratorijos užima nemažai vietos. Ramutė "okupavo" visą mansardą savo kūrybinėms reikmėms. Kitos ervės - gyvenimui ir poilsiui. Tad kaip kambariai atrodys ir kokie baldai juose stovės - jos vienos rūpestis. "Taip, buitiniai rūpesčiai labai nervina, bet aš moku prioritetus susidėlioti. Kai tapau, namų netvarkau, nesinervinu dėl duonos trupinio ant grindų", - paaiškina moteris.

Kol vyras rūpinasi muzikiniais reikalais, Ramutė rūpinasi visa trijų aukštų namo erdve ir kiemu. Ji pati susiprojektavo virtuvę bei erkerį, o paskutinis moters kūrinys – interjeras poilsio zonoje šalia pirties.

Moteris buvo užsimaniusi suremontuoti namus praėjusių metų Kalėdoms, tačiau darbai buvo baigti Velykoms. Todėl, kad vienas iš dviejų samdytų meistrų susipyko su kolega ir kažkur "pasiplovė", tad Ramutei pačiai teko būti pameistriu ir organizatoriumi - lakstyti į miestą vinių ar grindjuosčių. Galų gale likęs vienas meistras prisipažino, kad moka dažyti tik tiesiomis linijomis. Tačiau jis nemokėjo net to, tad dažytojos įrankių teko griebtis pačiai Ramutei.

Moteris ant sienos nutapė dekoratyvinį, jūrą primenantį pano, po juo paslėpė vamzdį. Dabar niekam nebeatrodo, kad tai vamzdžio maskuotė - visi mano, kad toks menininkės užmanymas. Banguotomis juostomis Ramutė net išdažė kėdes bei stalą. "Senų baldų neišmetu, nes juos visada galima atnaujinti", - sako Ramutė.