Esu
romantikė, vienišė. Gyvenu savaip. Poreikį kurti paveldėjau iš tėvelio.Nuo
mažens visą laiką fantazuoju. Kartas fantazijų skaitiklis sukasi
nesustodamas net naktimis. Jei užsidegu kokia nors idėja, trūks-plyš
turiu jąįgyvendinti. Net savo gyvenimą suvokiu kaip kūrybą - įkvepia
įvairios situacijos. Kartais atrodydavo, kad galiu
pati sau pasisiūti lėlė, nusižiesti kavos puodelį,
lėkštę, sumodeliuoti šviestuvą, stalą,suprojektuoti tvenkinį, namą,
išpuoselėti gėlių darželį, nutapyti paveikslą,
sukurti drabužį...Tik viskam neužtektų laiko.
Kai
kas lieka tik pasąmonėj, ten saugiai guli minčių seife - bet kada nors
būtinai išsilaisvins ir išvys dienos šviesą.
Kai pavargstu nuo rūbų dizaino, perkeliu energiją vis tobulindama,
įrenginėdama savo namus. Kai ir
čia
atsiranda monotonija, imu tapyti aliejumi ant drobės. Bet laikas vis tiek
traukia mane atgal, prie tekstilės -sugrįžtu tapydama ant šilko. Ir vėl su
didžiuliu malonumu pasineriu į rūbų dizainą. Sukūrusi kolekciją, ją
apsivelku pati. Pozuoju fotografui, nes geriausiai jaučiu.
Taip jau 20 metų pulsuoja mano kūryba su įvairiausiais asmeninio gyvenimo
intarpais. Išvengiau monotoniškumo, nes kūriau įvairiais stiliais. Nemėgstu
lgai, iki begalybės, su nuobodžiais atsikartojimais kapstytis vienoje temoje
- taip kaip neištveriu ilgų TV serialų. Mano kūrybinio bagažo iliustracijos
telpa didžiulėje dėžėje.
Dėkoju, kad apsilankėte , čia regėsite tik mažą dalį, atlaikiusią tarpusavio konkursą ir konkurenciją
su laiku.
Kūryba - tai mano sielos gydytoja, mano gyvenimo bliuzo
dažniausiai atsikartojantis akordas.
Ramutė
Stakėnienė
Šiaulių K. Preikšo pedagoginis institutas, dailės pedagogika 1983 m.
Lietuvos dizainerių sąjungos narė nuo 1989 m.
Sukurtos 22 parodinės kolekcijos.
Dalyvauta 29 parodose, festivaliuose, mugėse: 5 autorinės parodos, 5 parodos
Šiaulių m.- vietinės,
4 respublikinės parodos, 11 tarptautinių parodų, 4 mugės festivaliai
užsienyje.
Parašyti 33 autorės straipsniai apie madą Lietuvos spaudoje
Aprašyta 63 straipsniuose Lietuvos ir užsienio spaudoje.
10 metų dirbta autorinėje studijoje su privačiais užsakovais.
Iš
Ramutės naujo albumo
"Tarp dangaus ir žemės"
▼
Minimalistinė
mada.
Autorės ji nedomino, nežavėjo. Bet kai siautė tokia pasaulinė mados
tendencija, dizainerė jos neignoravo. Teko žaisti pagal jos taisykles - juk
mada skirta žmonėms. Ramutei, kaip kūrėjai, minimalizmas pernelyg paprastas,
lengvas. Todėl jo apie plastiką ar išraiškos formas beveik nėra ką šnekėti.
Tapyba ant
audinio.
Tai - sena naujiena. Jei tyrinėti šią tapybos rūšį - jos būta ir anksčiau.
Kai kas tapė šalikėlius, miniatiūras, kitus mažmožius. Tapoma ant audinio -
tiek ant sintetinio, tiek ant natūralaus šilko. Šią audinio spalvinimo
technologiją pritaikyti rūbams - labai sudėtingas ir profesionalus procesas.
Ištapyti audinį būtina dar prieš siuvimą, atsižvelgiant į būsimo siuvinio
konstrukciją. Šios technologijos paslaptis dailininkė kando bene dvidešimt
metų. Tai labai imlus darbas. Sunku prognozuoti būsimas spalvas, kurios
kinta, priklausomai nuo medžiagos rūšies, dažų sudėties. Dažus, kad
nenusiplautų, reikia užfiksuoti aukšta temperatūra. Ši technologija
reikalauja kruopštumo ir begalės laiko. Tačiau tai - dalininkės virtuvė, be
kurios neatsirastų mados kulinarijos patiekalai.
Kūrinių manekenė.
Ramutės asmenybė yra daugiaplanė. Jos kurtuose rūbuose gerai jaučiama
autorės pasąmoninė aistra, savotiškas Karmen kompleksas, kuriame brunetės
temperamentas pulsuoja šaltu pabaltijietės racionalumu. Tą atspindi jos
kolekcijos, kuriose akivaizdus profesionalės braižas. Į išskirtinių autorių
gretą ją stato ir tai, kad dizainerė dažniausiai demonstruoja savo modelius
pati. Todėl jos kūriniai išties harmoningi, atskleidžiantys ne tik autorės
menines, kūrybines galimybes, bet ir jos ego, turtingą pasąmonės būseną.
Natūrali brunetės išorė gražiai dera arba kontrastuoja su sukurto rūbo
koloritu. Ramutė tarsi papildo savo kūrinį savimi, pateikdama stilistiškai
vientisą ansamblį.
Būti elite.
Vienas iš esminių dizainerės kredo - padaryti moterį gražią. Šis
klasikinis požiūris, leidžia dailininkei nepaslysti laikinose madų
plikšalose, nepasimesti vienadieniuose klyksmuose, instaliacijose,
šokiruotėse. Tam reikalinga ir inteligencija, ir geras skonis, ir įgimtas
mados bei stiliaus harmonijos pojūtis. Ramutės kūrybą inspiruoja svarbi
žmogiška savybė - dvasinis padorumas. Tas leidžia dizainerei atstovauti
kūrybiniam elitui.
Dizaineris Vilius Puronas
|
Romantikė.
Man prie širdies romantinis, secesinis stilius, tačiau turėjau savo firmą,
kur teko profesionaliai susidoroti ir su kitokiais klientų užsakymais. Daug
dėmesio skyriau klasikiniam stiliui, taip tinkančiam bankininkų ar šiaip
tarnaujančių valdininkų poreikiams. Tuo labiau, kad klasika vienu -siais
metu madoje dominavo. Apie 1993-sius, kai klerkai vaikščiojo klasikiniais
švarkais, o jų bosai liepė įstaigų sienas dažyti baltai, teko kurti ir
folk, bei sportiniame stiliuose. Tada tas mano folk buvo skirtas ne tik
chorams, etnografiniams ansambliams, šokėjams, bet kuriamas ir parodoms.
Pamename, kaip sportinis stilius išpopuliarėjo, kartais peraugdamas į
savotišką masinę psichozę. Kūriau ir gaminau drabužius diskotekų vedėjams
(disko žokėjams- didžėjams), breiko šokėjams, pop žvaigždėms - Vairo
ansambliui. Beje, tas stilius man buvo posūniu - nelabai jį mylėjau, nors
apsiuvau užsakovus pareigingai.
Kūrybininkų
šeima.
Esu Stakėnienė,
Lietuvoje gerai žinomo dainų autoriaus ir atlikėjo Virgio Stakėno žmona.
Virgis man buvo ir tebėra labai geras kūrybininko pavyzdys. Kasdien matau,
kaip jis kuria savo dainas, kaip rūpinasi, organizuoja kūrybos realizavimą.
Savo vadybinio neturėdamas, viską daro pats. Jis irgi darboholikas... Vyras
visą laiką skatino mano kūrybingumą, savęs išraišką. Iš kitos pusės, ir jam
buvo reikalinga mano, kaip rūbų modeliuotojos pagalba, kuriant jo įvaizdį.
Nesuklysiu sakydama, kad jo supratimas įtakojo ir mano kūrybinę biografiją.
Esame kūrybinis tandemas, nors kuriame labai skirtinguose žanruose.
Meninis
avantiūrizmas.
Tai atsitiktinumas, kuriozas, kuris gali kiek praturtinti nuobodžią
kūrybinių darbų ataskaitą. 91-siais sprendžiau rytietišką temą
moteriškuose rūbuose. Idėja išties intriguojanti: kiaurymės rūbuose - tarsi
dantimis išplėštos, o dekoravimas (keramika) - tų ilgų plėšrių dantų
kopijos. Vilniaus modelių namų meno taryba, dariusi atranką renginiui, mano
kolekciją išbrokavo. To dar betrūko!. Nepasimečiau. Tuos rūbus užtempiau
ant vaikinų Vilniaus madų dienose. Pasisekimas, furoras! Kažkas begėdiškai
nauja ir perdaug drąsu - homoseksualu. Tuomet mūsuose nematyta,
intriguojama. Lyg ir atsitiktinumo dėka, visą dešimtmetį peršokau.
Orientacijų dviprasmybėmis persisotinusi visuomenė, ko gero, dabar tai
priimtų kaip natūralų kūrybinį produktą.
Aš į tokias
avantiūras nemėgstu lįsti, nemėgstu šokiruoti. Tai atsitiko iš jaunumo, iš
veržlumo... Bet tuo gyvenimas ir įdomus. Nusidėjau kūryboje? Bet ar verta
atgailauti?
Dekoras.
Man labai
patinka dekoratyvumas, dekoro gausa. Jei tas dekoratyvumas madoje yra
priimtinas, aš jį būtinai naudoju. Tai aplikacijos, inkrustacijos,
karpytinis (rišelje), įnėrimai, dekoratyvūs volanai, siuvinėjimai
(rankiniu ir mašininiu būdu), įvairiausi kutai, pačios gamintos
dekoratyvinės gėlės. O pastaruoju metu - ištapomas net visas audinys
(subtili technologija, kurios antrą kartą neįmanoma identiškai pakartoti).
|
Kūrybinė
priešistorija
Ji
prasidėjo dar ikimokykliniame amžiuje darželyje. Tuomet Ramutė jau siuvo
rūbus, kurių paskirtis buvo išties utilitarinė: aprengti nuogas lėles.
(Tokias pardavinėjo tarybinėse krautuvėse). Darželis, kurį lankė Ramutė,
nupirkdavo plikų lėlių ir išdalindavo mamoms, kad tos apsiūtų, aprengtų
begėdes. Deja, neišliko šio periodo kūrinių nuotraukų. Tačiau, kadangi mūsų
nepasiekė klientų skundai, galima daryti išvadą, kad pirmaisiais Ramutės
kūriniais lėlės buvo patenkintos. Mamytė irgi.
Taigi
Ramutė anksti pradėjo rūbų dizainerės kelią. Kai bendraamžiai žaisdavo
kvadratą ar važinėdavo paspirtuku, ji susilenkusi plušo su adata. Tokia
būsena negalėjo neatsiliepti jaunam organizmui - ji tapo darboholike. Tas
įprotis toliau formavo jos dvilypę prigimtį, t.y. dvasios ir kūno harmoniją,
leidžiančią eksponuoti savo kūrinius ir ant savęs.
Beveik
visą dešimtmetį dizainerė vadovavo pačios įkurtai mados ir dizaino studijai
Ramutė. Tiesioginis darbas su klientais dailininkei suteikė greitesnės
orientacijos, tolerancijos, taip pat atrado naujų galimybių, naujų išraiškos
būdų.
Kūrybinė evoliucija
Menininkų, kūrėjų gyvenimas banguotas, sąlygojamas
nuolatinių pakylėjimų ir nusileidimų. Būdama toli nuo
kultūriniųinformacinių šalies centrų autorė stengėsi išvengti
provincialumo sindromo, kartais susidurdama su biurokratiniu abejingumu ar
net nesąmoningu inertišku priešinimusi. 1998 m suprato, kad tai, ką yra
sukūrusi, ją išsėmė. Matė, kad reikia ieškoti naujųkūrybinių idėjų,
išraiškos formų, nes jau buvo perkąstos konstravimo ir modeliavimo
paslaptys. Greta įprastų impulsų:istorinės medžiagos studijavimo
bibliotekose, periodikoje, pagaliau paèiame supanèiame gyvenime (ekonominė
politikadiktavo naujus aplinkos lūžius), atsirado ir naujos informacijos
gavimo priemonės video, internetas, palydovinė televizija.Studijuojant
kitų autorių kūrybą, dailininkei ir toliau koncentravosi mintis grįžti prie
išraiškos priemonių, nuo kurių pradėjo.Darbas su užsakovais firmoje davė ne
tik praktinės patirties, bet ir supratimą apie žmonių mados suvokimą jų
kasdienybėje,mados tendencijų pritaikymą MADĄ REALYBĖJE. Dizainerė
perprato ir įveikė įvairiausius, net ir paèius kaprizingiausius,audinius.
Ji seniai žavėjosi batika, audinių marginimu. Tapyba ant audinio, pažvelgus
kitu kampu, diktavo visai naująsupratimą apie rūbą. Gautą informaciją
perkėlė į vienetinius modelius, kuriuos dėvėjo ir tebedėvi išrankūs
užsakovai ir pati autorė.
Vilius Puronas (2000)
|
Kūrybinės
mados metamorfozės
Niekas nežino, nuo kada žmogus nešioja rūbus. Vieni teigia,
kad jais apsigobė Adomas su Ieva, šioje ašarų pakalnėje pajutę pliko kūno
gėdą, kiti - kai žmogbeždžionės, pavirtę beždžionžmogiais, pajuto šaltį.
Taigi, rūbų modeliavimo pradžia sutampa su žmonijos pradžia, norime to ar
nenorime.
Niekas nežino,
kokios mados srovės siautė apie urvino žmogaus laužą. Truputį daugiau žinome
apie senovės šumerų ar babiloniečių nešioseną. Užtat likimas ir visagalis
laikas paliko nemažai senovės egiptiečių ar romėnų mados klyksmų, nutilusių
prieš kelis tūkstantmečius. Viduramžių matronos ir baroko damos puikiai
derėjo prie architektūros. Tik prieš šimtą metų madų pasaulis žmonių pasaulį
pašiurpino ponioms pasiūlęs sportinį ar maudymosi kostiumą, dengiantį kūną
nuo pėdų iki smakro. Kūnas liko tas pats, keitėsi tik įpakavimas. Beprasmybė
ar romantiška naivybė?
Niekas nežino, kokios madų srovės ir audros siaučia pasaulyje
dabar, XXI amžiaus pačioje pradžioje. Nauji vertinimo kriterijai per mėnesį
tampa anachronizmais. Seniai užmirštos formos surandamos naujai, o naujos
moralės ir būties galimybės verčia atsigręžti į klasikines vertybes... Mados
ir srovės, garsūs kūrėjai ir inertiški vartotojai... Spalvų, medžiagų,
nešiosenos, vartosenos įvairovė.
Niekas nežino,
kokiuose istorijos stiliuose ir kada madų vandenyno srovėse bei verpetuose
pasirodė Ramutė. Savo paskutinėje reinkarnacijoje (kaip mados dizainerė)
atgimė 1982 metais, baigusi Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Dailės
fakultetą.

|